- žuveliokas
- žuveliõkas sm. (2) Užp, Kzt kiek paaugusi, vidutinio dydžio žuvis, žuviokas: Einam paežerėn, žuveliokùs gaudom skarelėm Vj. Dabar kasgi, kad kokių žuveliõkų pagauna [iš užlietos pievos] kai kas Plvn. Maitinasi plėšrūnai daugiausia silpnais ir ligotais žuveliokais, o dėl to geriau auga sveikosios žuvys rš. Žvejys, prasikirtęs eketę, bando apgauti žuvelioką, drebindamas rankoje meškerę rš. ║ šio gyvūno mėsa: Žuveliõkai du trys an dienos tau valgyt Kzt.
Dictionary of the Lithuanian Language.